kostelti

kóstelti, -i (-ia, kóstelna), -ėjo žr. kostelėti: Jis sėdėjo štai čia, nulenkęs galvą tarp susikūprinusių pečių, kartas nuo karto kosteldamas J.Balt. Šen ten ji kosteli, lyg norėdama kokį ženklą duoti I.Simon. Pagaliau mašina burbteli nekantriai kartą kitą, it kosteli rš. Kóstelna – kraujai per nosį Brš.